Lov

(Verse 1) Buvo laikai, kai meilė turėjo svorį, Kai kiekvienas žodis, kiekvienas prisilietimas buvo brangus. Laukėme laiškų su ilgesiu širdy, Ir kiekviena minutė, be mylimo žmogaus, jaudino giliai. (Chorus) Kur dingo ta meilė, kurią vertinom tyliai? Kai norėjom taisyt, o ne lengvai mesti į šalį. Dabar meilė tapo greita, paviršutiniška ir tuščia, Liūdesys širdy, nes prarandam tai, kas tikra. (Verse 2) Dabar viskas vyksta per greitai, meilė prarado prasmę, Mes keičiam širdis, kaip keičiame dienas, be jausmo. Niekas nebelaukia, niekas nebesistengia, Nebėra tos kantrybės, to ilgesio švelnumo. (Chorus) Kur dingo ta meilė, kurią vertinom tyliai? Kai norėjom taisyt, o ne lengvai mesti į šalį. Dabar meilė tapo greita, paviršutiniška ir tuščia, Liūdesys širdy, nes prarandam tai, kas tikra. (Bridge) Žmonės dabar per daug užimti, kad jaustų giliai, Meilė tapo tik žodis, kurį sakom be širdies. Ilgesys gniaužia krūtinę, kai galvoju apie tai, Kur tas jausmas, kur ta meilė, kuri mus vedė šviesiai? (Chorus) Kur dingo ta meilė, kurią vertinom tyliai? Kai norėjom taisyt, o ne lengvai mesti į šalį. Dabar meilė tapo greita, paviršutiniška ir tuščia, Liūdesys širdy, nes prarandam tai, kas tikra. (Outro) Norisi sugrąžinti tą jausmą, kai meilė buvo šventa, Kai kiekviena akimirka turėjo prasmę ir svorį. Bet dabar mes tik skubam, prarandam tai, kas svarbu, Liūdesys širdy, nes meilė tapo tik dar vienu žaidimu.