ganjaSEL

Aš žiūriu į tave, pasauli, pro atvirus langus Kai kyla saulė virš kalnų, kol tyliai miegi tu Tu pasaka mano, kurioj nebėra apgaulės Ir neregi mano iš saulės karštų spindulių Nes kas, jei ne tu, man primins tą skriejantį vėją Uždegusį ugnį nuo žemės žvaigždžių lig gelmių Ir momentas vienas vienintelis, tam jis ir duotas Išgirsti tą žodį iš lūpų tavo saldžių Aš žiūriu į tave, pasauli, pro atvirus langus Kai kyla saulė virš kalnų, kol tyliai miegi tu Tu pasaka mano, kurioj nebėra apgaulės Ir neregi mano iš saulės karštų spindulių Nes kas, jei ne tu, man primins tą skriejantį vėją Uždegusį ugnį nuo žemės žvaigždžių lig gelmių Ir momentas vienas vienintelis, tam jis ir duotas Išgirsti tą žodį iš lūpų tavo švelnių Brendu aš svajonėm, mintim šiltom aukso kopom Į dangų baltais minkštais debesų patalais Aš taip gyvenu, nes kitaip gyventi nemoku Ir noriu tik vieno, kad liktum kartu amžinai Nes kas, jei ne tu, man primins tą skriejantį vėją Uždegusį ugnį nuo žemės žvaigždžių lig gelmių Ir momentas vienas vienintelis, tam jis ir duotas Išgirsti tą žodį iš lūpų tavo švelnių